Kino pavasaris
Kovo 9-22 dienomis
Kiekvieną pavasarį daugiau nei 100 000 kino mylėtojų susitinka tam pačiam ritualui: užgęsta šviesos, prasideda filmas – ir pasaulis trumpam pasikeičia.
Kino pavasaris – tai festivalis, kuris ne tik rodo filmus. Jis įkvepia, plečia akiratį ir leidžia atrasti kiną, kuris lieka mintyse dar ilgai po seanso.
Ir geriausia dalis? Šį kino nuotykį gali patirti ir Apollo Kinas salėse.
- „Apollo Kinas“ dovanų kuponai festivalio filmams negalioja.
- „Kino Pavasario“ filmams taikoma speciali festivalio kainodara.
- „Kino Pavasaris“ akreditacijos kino teatruose „Apollo Kinas“ negalioja.
Bilietų kainos
Darbo dienomis iki 16:30 val.:
- 7.90 € - reguliarus bilietas
- 4.90 € - vaikų, studentų, senjorų bei žmonių su negalia bilietas*
- 0.0 € – ukrainiečiams**
Darbo dienomis nuo 16:30 val. ir savaitgaliais:
- 9.90 € - reguliarus bilietas
- 6.90 € - vaikų, studentų, senjorų bei žmonių su negalia bilietas*
- 0.0 € – ukrainiečiams**
* Žmones su negalia lydintiems asmenims – bilietas nemokamas. Lydintysis asmuo nemokamą bilietą gali įsigyti kino teatro kasose
Sentimentali vertė
„Šiemet režisieriaus Joachimo Triero kūrybai skirsime ypatingą dėmesį – pristatysime jo filmų retrospektyvą, kurią vainikuos atidarymo filmas „Sentimentali vertė“. Čia režisierius jautriai narplioja šeimos santykius, atmintį ir karjeros klystkelius, kartu apmąstydamas kino poveikį. Filmas apie tai, kaip stipriai esame vieni kitiems reikalingi. „Sentimentali vertė“ atveria žaizdą ir kartu ją gydo – vienu metu ir graudina, ir suteikia vilties geriau suprasti vieniems kitus.“ (Programos vadovė Dovilė Grigaliūnaitė)
Hind Radžab balsas
„Jau antrąjį kartą „Oskarui“ nominuota režisierė Kaouther Ben Hania atsitiktinai išgirdo Hind Radžab skambučio įrašą, apskriejusį visą pasaulį. Patirtis buvo tokia stipri, kad ji nedelsdama sustabdė dešimtmetį rengtą projektą ir per vienus metus sukūrė šį filmą. Tai minimalistinis kūrinys: veiksmas vyksta vienoje erdvėje, o smurtas lieka už kadro. Tikras garso įrašas čia tampa neginčijamu tiesos įrodymu ir pasipriešinimu užmarščiai.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Vandens chronologija
„Vandens chronologija“ – retas kino pavyzdys, kai biografinė istorija netampa sausu faktų rinkiniu, o virsta gyvu, kvėpuojančiu patyrimu. Pagal kultinius Lidios Yuknavitch memuarus sukurtame filme kaip režisierė debiutuojanti aktorė Kristen Stewart atsisako įprastos linijinės pasakojimo struktūros, pasirinkdama sraunią, fragmentišką estetiką, kurioje atmintis banguoja tarsi vandenynas.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Tiesiog atsitikimas
„Kanų „Auksinę palmės šakelę“ pelniusioje juostoje Irano režisierius Jafaras Panahi pasitelkia kelio filmo žanrą. Nepaisydamas draudimų ir įkalinimų, jis primena apie režimo smurtą ir jo paliktus randus. Sudėtingi moraliniai pasirinkimai čia susipina su režisieriui būdingu humoru, suteikiančiu istorijai netikėto lengvumo. Tai politinio kino šedevras, įrodantis, kad net dirbdamas nepalankiausiomis sąlygomis Panahi išlieka vienu didžiausių mūsų laikų kino humanistų.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Suaugusiųjų žaidimai
„Filmas „Suaugusiųjų žaidimai“ – tai nuoširdus, drąsus ir neįtikėtinai juokingas žvilgsnis į šiuolaikinius santykius. Režisierius vengia moralizavimo ir su didele empatija leidžia stebėti herojus, kurie tiesiog bando suprasti, ko iš tiesų nori. Tai filmas, kuriame apnuoginti kūnai ir situacijos ne provokuoja, o padeda ieškoti tiesos. Jis įrodo, kad didžiausias intymumas pasiekiamas ne lovoje, o pokalbiuose, kuriuose išdrįstama būti atviriems ir pažeidžiamiems.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Tėvas
„Tėvas“ – sukrečianti tragedijos anatomija. Istoriją, kokias kartais išvystame naujienų portalų antraštėse, režisierė Tereza Nvotová meistriškai paverčia giliu kaltės tyrinėjimu. Šiurpina ne tik pats įvykis, bet ir tai, kaip žaibiškai visuomenė pasmerkia žmogų, palikdama mažai vietos empatijai. Aktorius Milanas Ondríkas sukuria intensyvų vaidmenį ir tampa šio emociškai itin paveikaus, skausmingo pasakojimo ašimi.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Driskius
„Harrisonas Dickinsonas, žiūrovams pažįstamas iš vaidmenų filmuose „Liūdesio trikampis“ ir „Gera mergaitė“ debiutuoja kaip režisierius, kurdamas niuansuotą savidestrukcijos cikle įstrigusio žmogaus portretą. Į savo netobulą veikėją jis žvelgia humaniškai, tačiau nepasiduodamas sentimentalumui ir pasakoja įtaigią, jautrią istoriją, išvengiančią filmams apie priklausomybes būdingų klišių.“ (Programos sudarytoja Giedrė Vyšniauskaitė)
Amerikietiška svajonė
Džeremis dienas leidžia už vaizdajuosčių parduotuvės prekystalio – pasaulyje, stipriai nutolusiame nuo amerikietiškų krepšinio aikštelių, kuriomis žavisi žiūrėdamas vaizdo kasetes. Tuo tarpu Buna valo oro uostą, prikaustytas prie šios vietos dėl menkų perspektyvų ir nuolat dingstančio interneto ryšio. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad jiems būtų lemta įsiveržti į konkurencingą profesionalaus krepšinio pasaulį – juolab jame dominuoti. Filmo „Neliečiamieji“ kūrėjai pristato neįtikėtiną tikrą istoriją apie du autsaiderius, įveikusius visas kliūtis, kad įgyvendintų savo amerikietišką svajonę.
Žudanti virtuvė
„Tai pati keisčiausia kulinarinė patirtis, sužadinanti ne tik fizinį, bet ir emocinį apetitą. Maistas, kurį matysite ekrane, čia nėra vien siužeto elementas. Kinematografijos meistro Christopherio Doyle’o įamžintas, jis tampa psichologiniu instrumentu, jungiančiu įtampą ir sensorinį kiną. Pažadu: po „Morte Cucina“ besimėgaudami tailandietiška virtuve kaskart prisiminsite šį kulinarinį trilerį.“ (Programos sudarytoja Benita Paplauskaitė)
Namie geriausia
Energinga ir pasauliui atvira Goška pažinčių svetainėje susipažįsta su neseniai išsiskyrusiu politiku Gžeseku. Vyras dėl jos pametęs galvą: apipila gėlėmis ir Venecijoje pasiperša. Tikra romantika, tiesa? Tačiau tai – tik paviršius. Netrukus ima ryškėti tamsioji vyro pusė, ir bendri namai Goškai tampa pavojingiausia vieta, o institucijos stoja žavingo, įtakingo monstro pusėn, jam po truputį naikinant kiekvieną moters dalelę.
Romerija
„Po filmų „Vasara, 1993-ieji“ ir „Alkarasas“ režisierė Carla Simón su „Romerija“ užbaigia šeimos trilogiją. Simón drąsiai nagrinėja dar jaučiamas devinto dešimtmečio Ispanijos narkotikų ir AIDS epidemijos pasekmes, išvengdama pigios melodramos. Ši šviesi trilogijos kulminacija, sukurta remiantis režisierės mamos dienoraščiu, primena, kad vaizduotė yra būtina sąlyga gydant šeimos traumas.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Francas
„Kaleidoskopiškas, fragmentuotas pasakojimas kviečia žiūrovus į karštligišką kelionę po Franzo Kafkos visatą. Kino meistrė Agnieszka Holland meta sau nemenką iššūkį ir randa būdą savitai prabilti apie autorių, apie kurį, rodos, jau viskas pasakyta. Ji atskleidžia gyvenimą, kuris buvo paradoksaliai paprastas ir trumpas, tačiau net ir negausus paliktas kūrybos pluoštelis visiems laikams pakeitė pasaulio literatūros istoriją.“ (Programos sudarytoja Giedrė Vyšniauskaitė)
Renuaras
Ankstesniame filme „Planas 75“ režisierė Chie Hayakawa įsivaizdavo netolimos ateities Japonijos visuomenę. O su naujuoju nusikelia į praeitį, 9-ojo dešimtmečio Tokiją, kai mirė jos tėvas. Režisierė vengia pigaus sentimentalumo - mirtis čia nėra tragedija, o greičiau mįslė, kurią mergaitė bando įminti. Šiam poetiškui filmui pavadinimas kilo iš tėvo dovanos režisierei - Renuaro paveikslo reprodukcijos. Galbūt iš čia ir filme dominuojanti šilta, virpanti šviesa. (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Kairiarankė
„Labai tikėtina, kad filmą „Kairiarankė“ tiesiog įsimylėsite, tad būkite atsargūs. Viskas prasidėjo, kai režisierės Shih-Ching Tsou senelis jai pasakė, kad kairė ranka – tai velnio ranka. Iš šio giliai įsišaknijusios prietaringo posakio ji sukūrė jaudinantį ir meistriškai parašytą portretą apie moterų šeimą, ieškančią savo kelio tarp tradicijų, pokyčių ir kasdienio chaoso – tarp Taipėjaus apartamentų ir švytinčių, ūžiančių naktinių turgaviečių. Jei norite keliauti ir iš širdies paverkti – šis filmas būtent jums.“ (Programos sudarytoja Margot Amadei)
Labas, Frida!
„Spalvinga animacija atsigręžia į ankstyvąjį meksikiečių dailininkės Fridos Kahlo gyvenimo etapą, pasitelkdama jos kūrybai būdingą, gyvybe pulsuojančią estetiką, išgarsinusią menininkę visame pasaulyje. Ryškus, įkvepiantis filmas tampa ode vaiko vaizduotei ir neeilinei meno pasaulio asmenybei.“ (Programos sudarytoja Giedrė Vyšniauskaitė)
Nevados rožė
Prie Kornvalio krantų netikėtai pasirodžius prieš tris dešimtmečius dingusiam žvejybiniam laivui, paaiškėja, kad jis parplukdė ne tik rūdis, bet ir visą įgulą. Aplinkybės keistos, tačiau Nikui reikia išlaikyti šeimą, o Liamui – pabėgti nuo praeities, todėl abu vyrai nusprendžia prisijungti prie žvejų komandos. Vis dėlto po pirmos kelionės jie supranta atsidūrę 1993-iuosiuose: vietos gyventojai juos pasitinka kaip kadaise prapuolusius vyrus. Kol potvynis vėl nenunešė laivo į užmarštį, herojai privalo rasti kelią atgal.
Alfa
„Julia Ducournau, po Kanų triumfo su „Titane“ tapusi radikalaus šiuolaikinio kino veidu, filme „Alfa“ žengia dar toliau į savo atpažįstamą kūno siaubo ir socialinės provokacijos teritoriją. „Alfa“ atsisako tradicinių žanro rėmų – tai ir intymi drama, ir negailestingas trileris, virstantis estetišku, beveik hipnotizuojančiu potyriu. Ducournau vėl įrodo, kad kūnas jai yra ne tik biologinis vienetas, bet ir politinio bei dvasinio mūšio laukas.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Mažoji sesė
„Festivalio žiūrovams gerai pažįstamos prancūzų aktorės Hafsios Herzi filmas, sukurtas pagal Fatimos Daas autobiografinę knygą, Kanų kino festivalyje įvertintas „Queer palme“. Pagrindinį vaidmenį atliekanti Nadia Melliti meistriškai įkūnija tylų, bet gilų vidinį konfliktą, kai tapatybė virsta nuolatine pastanga suderinti meilę, tikėjimą ir savąją tiesą. Šis jos vaidybinis debiutas Kanų kino festivalyje pelnytai sulaukė geriausios aktorės apdovanojimo.“ (Programos sudarytoja Benita Paplauskaitė)
Po debesimis
„Atsispirdamas į Jeano Cocteau mintį, kad „Vezuvijus pagamina visus pasaulio debesis“, režisierius Gianfranco Rosi renkasi nespalvotą estetiką, suteikdamas Neapoliui nežemišką išvaizdą. Tai dokumentika be pasakotojo balso – čia vaizdai kalba patys už save. Nėra tradicinės, mums įprastos saulėtos Italijos: tai miestas, tarsi užklotas pilkais pelenais, o žmonės – lyg archeologiniai radiniai, ateities vaiduokliai, įstrigę tarp praeities šlovės ir neišvengiamos ateities griūties.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Našlaitis
„Filmo „Sauliaus sūnus“ režisierius László Nemesas grįžta su nauja istorine drama. Jis meistriškai pasitelkia vaiko perspektyvą, kad parodytų, jog asmeninė šeimos trauma neatsiejama nuo didžiųjų istorinių lūžių. Berniuko žvilgsnis tampa tyriausiu teisėju, vertinančiu ne politiką, o žmogiškumą. Filmas primena, kad istorija rašoma ne tik vadovėliuose, bet ir randuose, kuriuos tėvai palieka savo vaikams.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Merė Aning
„Atraskite tyrinėjimo džiaugsmą kartu su smalsiąja Mere – jos atkaklumas amžiams pakeitė žmonijos požiūrį į mus supantį pasaulį. Filmas ne tik supažindins su tikra asmenybe – Mary Anning, bet ir primins, kad dideli atradimai prasideda nuo mažų, drąsių klausimų. Ne visi tapsime mokslininkais, tačiau po seanso galbūt pajusime įkvėpimą kantriai semtis žinių ir labiau pasitikėti savo vidiniu balsu.“ (Programos sudarytoja Benita Paplauskaitė)
Džiulian
„Tai belgų rašytojos Fleur Pierets autobiografinės knygos adaptacija, pasakojanti tikrą dviejų moterų meilės be sienų istoriją. Filmas jautriai atveria queer santykių trapumą ir pasipriešinimą pasauliui, kuris vis dar neleidžia mylėti laisvai. Ši istorija galėjo virsti politiniu manifestu, tačiau tapo subtiliu atsidavimo, netekties ir nesibaigiančios meilės portretu.“ (Programos sudarytoja Benita Paplauskaitė)
Nėra tokio žvėries
„Burhanas Qurbani, perėmęs Raineriui Werneriui Fassbinderiui būdingą politinį jautrumą, perkuria Šekspyro „Ričardą III“ kaip kriminalinio stiliaus dramą, kurios centre – moteris arabė. Caravaggio paveikslus primenančiose mizanscenose neapsiribojama vien krauju persisunkusios svetimšalės kovos už laisvę ir valdžią vaizdavimu. Jis žengia dar toliau ir drąsiai vaizduoja imigrantą kaip „žaizdą, kurią Vakarai nori paslėpti“, ir kaip žvėrišką, negailestingą figūrą.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Prisikėlimas
„Specialiuoju žiuri prizu 2025 m. Kanų kino festivalyje apdovanotas „Prisikėlimas“ – kūrinys, skirtas sinefilų auditorijai. Žiūrovas čia ne tik seka siužetą – jis pasineria į juslišką odisėją: nuo vokiško ekspresionizmo ir film noir šešėlių iki vampyriškų trilerių ir širdį veriančios našlaičio bei aferisto istorijos. Atpažinsite daugybę nuorodų į kino istorijos gigantus – nuo brolių Lumière’ų iki Wong Kar-wai – ir įsitikinsite, kad kinas yra ne tik pramoga, bet ir dvasinė substancija, gebanti sujungti epochas, kultūras ir žmonių likimus.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
Aris
„Filmas kalba apie jauno žmogaus vidinį trapumą ir emocinį išsekimą. „Aris“ – XXI amžiaus nerimo portretas, atpažįstamas kiekvienam, draskomam aplinkinių lūkesčių ir savivertės konflikto. Ši būsena atsiveria kasdieniuose pokalbiuose ir tylos pauzėse, išryškinančiose subtilią vidinę kovą, sprendimų naštą ir pastangas rasti savo vietą pasaulyje.“ (Programos sudarytoja Benita Paplauskaitė)
Teisė mylėti
Mai, kylanti j-pop dievaičių grupės narė, išsvajotoje scenoje dainuoja apie meilę. Gerbėjai perka albumus, šaukia jos vardą ir karštai išpažįsta atsidavimą. Kad palaikytų jų fantazijas, mergina turi laikytis sutartyje numatytos taisyklės – jokių pasimatymų. Tačiau po netikėto susitikimo su Kėjumi, kurį pažinojo dar iki debiuto, Mai įsimyli. Agentūra atsako ieškiniu dėl sutarties pažeidimo. Iš scenos atsidūrę teismo salėje, Mai ir Kėjus priversti kovoti už savo meilę.
Renovacija
„Kai artėja trisdešimt, nori nenori pradedi abejoti: ar sprendimus priimi sau ir dėl savęs? O gal labiau stengiesi atliepti aplinkinių lūkesčius ir neįgyvendintas svajones? Ima atrodyti, kad viską darai, nes patogu, nors viduje taip trokšti bent kartą pabūti nepatogi. „Renovacija“ man tapo be proto artimu filmu, kurį norisi rekomenduoti kiekvienam, einančiam šią kelionę. Mūsų tokių – visa karta.“ (Programos sudarytoja Benita Paplauskaitė)
Donis Darko
„Jake’o Gyllenhaalo įkūnytas Donis tapo ištisos kartos autsaiderių portretu, o šiurpusis triušis Frenkas – vienas atpažįstamiausių šiuolaikinio kino simbolių. Filmas meistriškai užčiuopia trapų momentą, kai vaikiškas naivumas susiduria su neišvengiama pasaulio pabaiga – tiek tiesiogine, tiek vidine. Tai vizualiai tirštas, filosofinis ir giliai melancholiškas pasakojimas, kuris net ir minėdamas 25 metų jubiliejų išlieka toks pat aktualus.“ (Programos sudarytojas Karolis Žukas)
